užviešpatauti

užviešpatauti
užviešpatáuti tr., intr. 1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP. | Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp. | prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir tada užviešpataudavo silkinis, prasidėdavo gavėnia LTR(Ut). 2. KŽ prk. įsigalėti: Poezija pagauna savo galion, užvaldo mane, užviešpatauja mane rš. Tyla užviešpatãvo namus NdŽ. Jau merkiasi dienelė, naktis užviešpataus S.Nėr. Nė iš kur nesulaukdami nuraminimo, leidžiame užviešpatauti savyje bjauriausiai apatijai Pt. Dar kartą nekantriai sudardėjo tėvo snapas, ir tada užviešpatavo tyla gandro namus klevo medyje, už skūnės I.Simon. Ūkyje dabar vėl užviešpatavo santarvė J.Sav. Gamtoje užviešpatavo baugi tamsa rš. ║ tr. užgožti, nusmelkti: Kur jau, jie (krūmai) viską užviešpatãvo – išrovėm Graž. \ viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • apviešpatauti — tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išviešpatauti — intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paviešpatauti — intr. NdŽ kurį laiką turėti visą valdžią, pavaldyti: Tūlą laiką paviešpatavę, [komunistai] eina tomis pat pėdomis – grobimo, žiaurumo ir slaptų sutarčių A.Janul. | refl. NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priviešpatauti — intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suviešpatauti — NdŽ žr. paviešpatauti. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; užviešpatauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaraliauti — 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliauti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaraliuoti — 2 užkaraliuoti intr. užkaraliauti, užviešpatauti: Daug kas norėjo užkaraliuot, ale tik nieko nepadarė Trgn. karaliuoti; užkaraliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užviešpatavimas — užviešpatãvimas sm. (1) NdŽ → užviešpatauti. viešpatavimas; apviešpatavimas; įsiviešpatavimas; užviešpatavimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • viešpatauti — viešpatauti, auja ( auna), ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, KŽ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, BŽ102, LEIX79 1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Ne… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsiviešpatauti — DŽ 1. įgyti valdžią, įsitvirtinti: Hitlerininkai siekė įsiviešpatauti pasaulyje ir buvo numatę sunaikinti ištisas tautas rš. 2. prk. įsivyrauti, įsigalėti: Dangus kasdien apniunka, ir lietus įsiviešpatauja Vr. Išnaikinus miškus, Neringoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”